- rišikas
- rišìkas, -ė smob. (2) K, Bru, DŽ; N kas riša, rišėjas: Ar negalėtumėt atleisti mergelę į rišikès Pgr. Sunku vyrui su dalgiu, ale i rišìkei prakaitas varvėdavo, vis pasilenkus Erž. Nebuvo rišìkių, tai visus kviečius nupjovė ant pradalgių Skr. Rugiapjūtės dainos, kur pjovėjai ir rišikės, išpjovę pradalges, grįždami į galą atgal, dainuodavo LTR(Trg). Šluotų rišikas R65. Menkas rišìkas iš jo J.
Dictionary of the Lithuanian Language.